APIE MINIMALIZMĄ BUITYJE SU UGNE DOMARKE | UŽTENKA

Gyvename itin įdomiu laiku – pandemija, rasistiniai išpuoliai, judėjimai ir protestai už Žemės išsaugojimą bei laisvę. Atrodo, kad vienai daliai žmonių tai padeda nubusti ir suprasti, jog ateitis priklauso tik nuo jų pačių rankų, o kita dalis snaudžia, lyg atidėjus žadintuvo signalą, ir gyvena nesusimąstydami apie galimas pasekmes. Iš visų nūdienos skaudulių šį kartą išsirinkome pagvildenti žmonių vartotojiškumo temą. Neskubėkite teisti ir išjungti vos pradėto skaityti straipsnio – nesidalinsime graudinančia statistika! Kartu su Ugne Domarke, tinklaraščio Užtenka įkūrėja, pabandysime supažindinti su minimalistiniu gyvenimo būdu ir įkvėpti tvaresniems pasirinkimams, jog po savęs paliktume kuo mažiau žalos darantį pėdsaką.

KAS YRA MINIMALIZMAS?

Mene minimalizmas apie formas, o gyvenime apie vertybių išgryninimą. Joshua Becker, žinomas minimalizmo pradininkas ir šio gyvenimo būdo atstovas, sąvoką aiškina kaip sąmoningą vertinimą to, ką labiausiai branginame ir atsisakymą dalykų, kurie nuo to tolina. Daug žmonių minimalizmą vertina kaip gyvenimą pagal griežtas taisykles, o viena pagrindinių – nustoti pirkti. Tačiau tai ne taisyklių rinkinys, o filosofija, kuri padeda išsilaisvinti nuo daiktų pertekliaus ir jo keliamo nerimo, padeda tapti nepriklausomiems nuo noro turėti jų kuo daugiau, leidžia suprasti, kad mus supantys daiktai nedaug turi bendra su tikraisiais žmogaus poreikiais.

KAIP SUPRASTI TVARUMĄ IR DRAUGIŠKUMĄ APLINKAI?

Šalia minimalistinio gyvenimo būdo rikiuojasi žodžiai „tvarumas“ – tvirtas, ilgai trunkantis, pastovus bei „draugiškas aplinkai“ – pagamintas iš natūralių medžiagų, nenaudojant cheminių junginių, aplinkai darančių įtaką. Turbūt nei vienas neapsieitume be higienos priemonių ar drabužių, tačiau ir šie baigiasi arba turi tarnavimo amžių, todėl atsinaujinimas neišvengiamas. Tik jau kyla klausimas, ką pasirinksime: drabužius bandysime atnaujinti savo rankomis, ieškosite atsakingo gamintojo ar skubėsime į greitosios mados parduotuves, ieškosime gamtai ir savo organizmui draugiškos alternatyvos ar imsime prekę, mažiausiai ploninančią piniginę? Kiekvieną kartą turėtume įvertinti daikto ilgaamžiškumą, jo pagaminimo, o kalbant apie maistą, užauginimo sąlygas. Pamačius širdį tirpdantį daiktą nedera pulti stačia galva prie kasos, prieš tai neapgalvojus, ar mums išties to reikia, kur dėsime, ar suvalgysime ir pan. Kokia nauda iš tokio neuronų varginimo? Neapkrausite savęs ir savo namų nereikalingais daiktais, sumažės atliekų kiekis, pradėsite suprasti, jog naujas pirkinys nepagerins emocinės būklės, išmoksite vertinti tai, ką jau turite, o svarbiausia – prisidėsite prie pasaulio švarinimo ir tapsite įkvepiančiu pavyzdžiu.

Stebint Ugnę socialiniuose tinkluose ne kartą žandikaulis pakibo ore iš susižavėjimo arba išgąsčio. Nuostabą kelia visa pasaulėžiūra, vertinimas turimų daiktų ar jų prikėlimas antram gyvenimui. Tačiau kai Ugnė pasidalina per mėnesį surinkto plastiko kiekiu, kirminas ima graužti sąžinę, nes pas mus jo būna gerokai daugiau ir suprantame, jog tobulėjimui vietos turime apsčiai. Dėl gebėjimo sukelti tokius kontraversiškus jausmus ir nusprendėme pakalbinti Ugnę, įdomu, kaip šis gyvenimo būdas ją pasiekė bei kas įkvepia nepamesti tikėjimo.

– Kaip ir dauguma, iš aplinkos jaučiau spaudimą vis daugiau pirkti, tarsi naujas daiktas turėtų garantuoti kasdienę laimę. Įsivėlusi į lenktynes supratau, kad kuo daugiau lekiu ir vejuosi standartus, tuo mažiau laiko turiu sustoti ir pasimėgauti akimirka. Tada atradau minimalizmą – į savo gyvenimą priimame tik tuos daiktus, kurie išties yra reikalingi. Pradėjau tvarkytis namus, mažinti rakandų kiekį ir svarstyti, ką dabar su jais nuveikti ir kur juos padėti. Prieš akis atsivėrė baisūs vartotojiškumo padariniai, paskatinę ieškoti tvarių alternatyvų. Taip minimalizmas mane atvedė prie tvaresnio, lėtesnio ir laimingesnio gyvenimo būdo, – štai taip Ugnė pradėjo pokalbį, atsakydama į klausimą, kaip minimalizmas pasirodė prie namų slenksčio.

Viename savo Instagram įraše mergina rašė „tvariausias poelgis – sunaudoti tai, ką turite“, skamba labai paprastai, bet taip elgtis ryžtasi ne kiekvienas. Juk būna, įsigijame naują daiktą ne dėl to, kad jo išties reikia, o dėl aplinkos daromos įtakos (reklamų televizijoje, įtakos formuotojų, gal net šeimos narių), tad klausėme Ugnės, kaip ji save kontroliuoja ir apsaugo nuo spontaniško išlaidavimo?

– Aš stengiuosi pirkinius planuoti. Eidama į parduotuvę sudarau sąrašą ir stengiuosi jo laikytis, bet ir man visko pasitaiko (Ugnė neslelpia šypsenos). Svarbiausia, prieš perkant daiktą, pagalvoti, ar nerastume jo alternatyvos savo namuose, nes dažnai (ypač jei turime daug daiktų) pamirštame, ką turime spintelėse. Na, o jei visgi labai reikia, būtina atsižvelgti į planuojamo pirkti daikto sudėtį, ar tai lengvai perdirbamas produktas, ar kokybiškai pagamintas. Dažnai tam tikrus indus naudoju ne pagal paskirtį, taip išvengdama papildomų pirkinių, pavyzdžiui, salotų džiovinimo indas tinka tešlai maišyti, o vietoj begalės specialių indelių prieskoniams ir kruopoms, naudoju atlikusius stiklainius.

Jau minėjome, kad Ugnė dalinasi savo surinkto plastiko kiekiu, kuris, bent jau mūsų akimis, yra neįtikėtinai mažas, todėl visai natūraliai kilo klausimas, kaip jai taip pavyksta? Ar nekyla sunkumų ieškant prekės be plastiko pakuotės? Kaip pardavėjai reaguoja į savo atsineštą tarą?

– Turbūt vienintelis maisto produktas, kurį mes vartojame ir nesame radę alternatyvos be plastiko, tai yra fermentinis sūris. Visą kitą galima rasti, tačiau reikia atsižvelgti į kelionės sąnaudas, kiek tas maistas išlieka šviežias ir t.t. Dažnai tam, kad susirinktume reikiamus produktus be plastiko, tektų važinėti po visą miestą, kad to išvengtume, renkamės prekę su gamintojo pakuote. Jei būtume labai radikalūs, manau, galėtume gerokai sumažinti surenkamo plastiko kiekį, tačiau tokie nesame ir kartais leidžiame sau paslysti. O kai atsinešame savo tarą, reakcijų būna visokių, kartais pasitaiko ir kuriozinių situacijų, bet dažniausiai apsiperkame tose pačiose vietose ir prekybininkai atsimena mus, net nebesiūlo prekių įdėti į plastikinį maišelį.

Pastebėjome, kad vis didesnis dėmesys yra skiriamas vietiniams ūkiams, žmonės skatinami juos palaikyti, įsigijant produkciją. Taip pat, sparčiai populiarėja vegetariška ir veganiška mityba. Atrodo, kad anuomet buvusio deficito žala nyksta ir žmonės ima galvoti, kuo maitina savo kūną, užuot masiškai apsipirkinėdami be sąžinės graužimo, jog dalį produktų teks išmesti. Koks jūsų požiūris į maistą? Kokiais principais vadovaujatės jį besirinkdama? 

– Esu vegetarė, šiuo metu stengiuosi mažinti ir pieno produktų vartojimą. Man svarbu, iš kur atkeliauja produkcija ir ar ji yra sezoniška. Aš taip pat stengiuosi rinktis vietinių ūkininkų ekologišką produkciją, mokausi įvairias daržoves ir prieskoninius augalus auginti savo kieme. Mėgstu valgyti paprastai, nesu linkusi ilgai stoviniuoti virtuvėje.

Lietuvoje turime ne vieną „zero waste“ fizinę ir elektroninę parduotuvę, kuriose prekių pasirinkimas itin platus – nuo kosmetikos iki valymo priemonių, tačiau jūs vistiek labai dažnai renkatės „pasigamink pats“ kelią. Mes prizinę vietą neabejotinai skirtume jūsų namų valymo priemonei, nes pas daugelį rastume pilną spintelę įvairiausių purškalų, skirtingiems kampeliams šveisti, o jums pakanka vos vieno. Atrodo, jog švaros palaikymą sunkiausia paversti aplinkai draugišku. Kaip su tuo susidorojate? 

– Vieno valiklio tikrai užtenka ir, nepatikėsite, bet puikiai pavyksta viską nuvalyti! Tik reikia turėti omenyje, jog negalima leisti nešvarumams įsisenėti, o tvarkytis privalome nuolat. Aš naudoju acto valiklį, kurį galite pasigaminti ir jūs:

• Į stiklinį indą įpilkite acto ir sudėkite apelsino ar citrinos žieveles, jas actas turi apsemti. Indą uždarykite ir laikykite apie mėnesį. 
• Tada skieskite su vandeniu 50/50  santykiu. Supilkite į talpą su purkštuvu ir naudokite visiems virtuvės paviršiams valyti. 
• Jei reikia intenstyvesnio poveikio, užberkite ant reikiamos vietos sodos, apipurškite acto valikliu ir suputojus palikite pastovėti, tuomet nuvalykite.

Actą esu laikiusi ir su levandomis, laimu bei eukaliptu, taip galima paįvairinti valiklio kvapą.

Jei prizinę vietą skyrėme acto valikliui, tai aukščiausias rankdarbių pakylos laiptelis atitektų Ugnės dėklui, pagamintam iš traškučių pakelių. Stebimės, iš kur tiek fantazijos? 

–  Kaskart stengiuosi pagalvoti apie įvairius atliekų panaudojimo būdus, o pačios idėjos kyla naršant internete arba šauna į galvą, kai nerandu tvarios alternatyvos, pavyzdžiui, virtuvinės kempinėlės. Vieną jų nusinėriau iš lino džiuto, kuris po ilgo naudojimo keliauja į komposto dėžę. Tęsiant švaros temą, vietoje įvairių rankšluostėlių ar tų pačių kempinėlių, galima panaudoti turimą tekstilę. O kai namuose randami turtai pasibaigia, indų plovimui puikiai pasitarnauja lufos kempinės, kurios yra visiškai natūralios ir greitai suyrančios. 

Ekologijos tema šiomis dienomis yra plačiai aptarinėjama, verlsai skatinami priimti gamtai palankius sprendimus, daugiau vykdoma įvairių iniciatyvų/akcijų, bet nemažai daliai žmonių minimalistinis gyvenimo būdas, aplinkai draugiški sprendimai yra vistiek svetimi. Ar kiekvienas gali pasukti šiuo keliu?

– Manau, kad šiuo keliu gali eiti tikrai dauguma, tiesiog apie tai reikia plačiau kalbėti. Prieš kokius penkerius metus aš pati nesusimąstydavau, kur keliauja mano surinktos šiukšlės, atrodė, kad kažkas tuo pasirūpins. Bet kai supranti, kad neturime veikiančios perdirbimo sistemos, vienintelė išeitis yra mažiau vartoti, vertinti bei naudoti turimus daiktus, rinktis tvarias alternatyvas bei natūraliai suyrančius produktus.

Taip besikalbėdami su Ugne po truputį ėmėme pergalvoti ir savo pasirinkimus, kai kurie iš jų išties džiugina – stengiamės pilnai išnaudoti turimus daiktus, vengiame vienkartinio plastiko, kasininkei bandome įrodyti, jog viskas tilps į rankas bei kišenes, kai per mažai įsidedame daugkartinių maišelių, planuojame pirkinius ir masinės gamybos produktus po truputį keičiame į vietinius. Kai kurių žmonių atžvilgiu, tai menki žingsneliai, tačiau žinome, jog tai tik mūsų kelio pradžia, į kurį kviečiame sukti drauge.

Nuoširdžiai rekomenduojame pasekti Ugnės instagram paskyrą @uztenka, ji įkvepiančiai dalinasi savo atradimais ir minimalistinio gyvenimo filosofija. 

Jei norite praplėsti žinias, susipažinti su statistika ir gauti kritišką mąstymo bombą apie išpopuliarėjusius popierinius maišelius bei dar daug įdomių temų, klausykite @ispakuota tinklalaides.

O dabar, tariame ačiū Ugnei už skirtą laiką ir jums, kad sekate ir skaitote!