KODĖL ŽMONĖS NEBENORI GAMINTI?

Turbūt visi savo pažįstamų rate turime tokių, kurie įpratę ruošti maistą namuose ir tų, kurie pasitaikius galimybei mieliau to nedaro. Priežastys gali būti įvairios, nuo „neturiu laiko“ iki „nemoku“. 2019 m. spalio16 d., „Maxima“ pateikė atliktos apklausos duomenis, kurie atskleidė, kad 36 % apklaustųjų maistą namuose ruošia tik kelis kartus per savaitę. Ar pagalvojus neatrodo keista, kad atsisakome gebėjimo, kuris mums leido išgyventi ne vieną tūkstantmetį? Kas gi privertė taip pasirinkti?

Viena iš priežasčių galėtų būti kavinės/greito maisto restoranai. Einant darbo dienai į pabaigą daug paprasčiau užsisakyti maisto išsinešimui ir važiuojant namo tiesiog stabtelti susimokėti ir pasiimti užsakymą. Taip išvengiama netvarkos virtuvėje, važiavimo į parduotuvę apsipirkti ir galvos sukimo, ką ten toje parduotuvėje išvis reikia pirkti. Taip pat, maisto įstaigos įsikuria vietose, kur didesni žmonių srautai, todėl susigundyti tampa išties nesunku. Statistiniais duomenimis, Amerikoje nuo 2016 iki 2017 metų maisto išlaidos, valgymui ne namuose, išaugo 6,7 %.

Įdomia mintimi pasidalino istorijos profesorius Ken Albala, jo nuomone maisto gaminimui namuose koją kiša net receptų knygos, žurnalai ar TV laidos, nes stebėdami žmonės praranda sąlytį su maistu ir pavartę receptus pagalvoja „norėčiau pasigaminti“, bet padeda knygą atgal į lentyną. K. Alba pamini ir tai, kad dabar receptai yra labai paprasti., t.y., susideda iš trumpo ingredientų sąrašo ir neretai yra paruošiami trumpiau nei per valandą, todėl išmokti gaminti „nuo pagrindų“ vis sunkiau. 

Prie viso to galime pridėti pačią maisto pramonę. Parduotuvėse galybė beveik pagamintų patiekalų, kuriuos grįžus namo tereikia pašildyti ar iškepti. O ar prisimenat, kaip senelės ar mamos minkydavo tešlą kepiniams? Dabar jų taip pat galima rasti parduotuvėse ir be didelio vargo išsikepti kruasanus. Taip, kartais tai išsigelbėjimas po sunkios dienos, bet piknaudžiaujant imame prarasti gaminimo įgūdžius ir nebepatiriame šviežio maisto teikiamo džiaugsmo.

Apžvelgus situaciją matome, kad maisto srityje žmonėms taip pat bandoma palengvinti gyvenimą: daug atsidarančių kavinių, dar neminėtos maisto į namus pristatymo paslaugos, pusfabrikačiai ir pan., kas mažina norą gaminti namuose. Tačiau reikia nepamiršti, kad už to slypi kita medalio pusė – nežinomos sudedamosios dalys ar padidėjusios išlaidos.

Nenorime pateikti vien liūdnos statiskos ir neteisinga nepasakyti, kad tos pačios „Maxima“ apklausos duomenimis net 86 % apklaustųjų vakarienę gamina namuose, o pietus 69 %. Žurnale „Nutrition Journal“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad US nuo 2003 iki 2016 metų,  gaminančių žmonių, kurie turi aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, skaičius išaugo. Įdomu dar ir tai, jog gaminančių vyrų, turinčių aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, skaičius išaugo nuo 37,9 % iki 51,9 %, kai tuo tarpu moterų nuo 64,7 % iki 68,7 %. Taip pat, yra puikių šefų pavyzdžių, kaip Jamie Oliver, kuris perversmą vykdo ne tik žmonių virtuvėje, rodydamas, kaip sveikas ir šviežias maistas nesunkiai pakeičia pusfabrikačius, bet ir švietimo įstaigose. Tikimės ir mes, kad vieną dieną prisidėsime prie to, jog maistą rinksitės gaminti namuose. 

Šaltiniai:

• https://www.youtube.com/watch?v=rt-oaLVjz3U
• https://www.maxima.lt/naujienos/apklausa-atskleide-maisto-gaminimo-namuose-iprocius
• https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5881182/ ,
• https://www.bls.gov/news.release/pdf/cesan.pdf