AR MAISTO ATLIEKŲ MAŽINIMAS LYGUS SĄMONINGUMUI?

Ką esate girdėję apie maisto švaistymą? Ar žinojote, kad atliekos prisideda prie klimato kaitos proceso (jos sukuria 8% dujų, sukeliančių šiltnamio efektą)? Ar patikėtumėte, jei pasakytume, kad į tai įsitraukę beveik visi žmonės? Deja, bet tokia tiesa. Pagal pateiktus duomenis, Europos Sąjungoje, kasmet susidaro 88 milijonų tonų maisto atliekų. Šiuos skaičius pavertus pinigine išraiška, antakiai ant kaktos dar aukščiau pakyla, nes išvaistomi 143 milijardai eurų. Skaičiai tikrai stebinantys, bet pasiaiškinkime, iš kur jie atsiranda.

Maistą perkame iš ūkininkų ir parduotuvių, valgome kavinėse ar greito maisto restoranuose, o kartais renkamės gamybą namuose ir retai susimąstome, kur dingsta visi likučiai. Verslai taip pat susiduria su įvairiomis problemomis, kurios ne tik nulemia produktų utilizavimą, bet ir pelno praradimą. Kad lengviau būtų viską suprasti,  žemiau pateiktos kelios maisto atliekų susidarymo priežastys:

1. Marketingo priemonės. Parduotuvėse dažnai veikia akcijos „2 už 1 kainą“, todėl ir renkamės tą prekę, bet nepagalvojame, ar mums tokio kiekio reikia. 
2. Nurodytos datos nesupratimas. Ne visi žmonės žino skirtumą tarp „geriausia iki“ ir „tinka vartoti iki“, todėl maistas be reikalo atsiduria šiukšlių dėžėje.
   • „Geriausia iki“ – po nurodytos datos maisto produktą dar galima vartoti, nors gali pakisti išvaizda.
   • „Tinka vartoto iki“ – po nurodytos datos, maisto produkto vartoti nebegalima.
3. Maisto įstaigose standartizuotos porcijos ir sunku numatyti klientų skaičių. Žmonės dažnai ne viską suvalgo, o ir virtuvėje likęs maistas dažniausiai išmetamas.
4. Aukšti kokybės standartai mažmeninės prekybos produkcijai. 
5. Netinkamas produktų laikymas ar transportavimas. 

Atrodo, kad visa tai skamba kaip kitų problema, tiesa? Tačiau akcijos sukurtos būtent mums, norintiems taupyti, norintiems už mažesnę kainą gauti kuo daugiau. Taip pat, dažnai pastebime, kad kavinės/restoranai vis dar vertinami ne pagal maisto kokybę, o kiekį lėkštėse, nors dažnai jis net neįveikiamas ir tiesiog paliekamas. Gera žinia ta, kad čia tik mūsų įpročiai, kurie gali būti keičiami! Žemiau pateiktos rekomendacijos, padėsiančios mažinti maisto atliekas:  

1. Namuose: planuokite patiekalus, sugalvokite, kaip panaudoti likučius, atkreipkite dėmesį į nurodytas datas ant maisto, ar ten „geriausia iki“ ar „tinka vartoti iki“, valgykite iš mažesnės lėkštės, šaldykite, laikykite produktus tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos ant pakuotės, ir žinokite, ką turite spintelėse bei šaldytuve.
2. Parduotuvėje: eikite į ją su paruoštu sąrašu, neapsipirkinėkite alkani, pirkite tik reikiamą produktų kiekį ir rinkitės netobulos išvaizdos vaisius bei daržoves (mažesnė tikimybė, kad bus vėliau pačių parduotuvių išmetami).   
3. Darbe: valgyklose prašykite tokių porcijų, kurias tikrai suvalgysite, patikrinkite, ko yra šaldytuve ar vaisių krepšyje ir dalinkitės patarimais su kolegomis, kaip nesukurti papildomų maisto atliekų.
4. Kavinėse, restoranuose, viešbučiuose: valgykite iš mažesnės lėkštės, jei nesuvalgėte maisto, paprašykite, kad sudėtų išsinešimui. 

Apžvelgę situaciją, galime teigti, kad maisto atliekų mažinimas yra lygus sąmoningumui. Vien planuodami maistą ir apsipirkdami vedant protui, o ne intuicijai, sumažinsime šiukšliadėžių turinį. Nepasiduodami įvairioms akcijoms ir „viskas įskaičiuota“ ligai, nebebandysim apkrauti stalo maistu, kurį vos paknaibę palikdavome likimo valiai. Be viso to, bus sutaupytas ne vienas euras kišenėje! O vėliau gal net kils noras padėti 43 milijonams žmonių, negalintiems kas antrą dieną tinkamai pavalgyti? Keisti įsisenėjusius įpročius nėra lengva, bet tikime, kad susivieniję, galime daryti įtaką tiek sau, tiek maisto tiekėjams ir restoranų savininkams, kurie keisdami strategijas mažins sukuriamas maisto atliekas ir prisidės prie visuomenės švietimo. 

Šaltinis: https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste_en